Jauti ? Ką pjauti ?

Kaip sakant. Nušok nuo proto, tai nušoksi ir nuo savęs. ? Ar taip gali būt nežinau. Bet man į tai vis labiau ir labiau panašėja. Ypač kai prisipažįstame meilėje didiesiems pasaulio miestams. Pradedame atsakinėti dainos žodžiais. Apsiverkiame. Susinerviname. Isteriškai juokiamės. Pasineriam. (nerim,neriam,neriam.) Valgom.
he.
Ir visai nėra iš ko juoktis. Net labai nejuokinga. Galva ūžia. Ūžia nuo visko. Ir ypač dvylikos savaičių sniego. (ačiū) Nuo per didelio mąstymo. Lyg išgėrus du puodelius kavos vidury nakties. Belieka atsidusti, taip giliai, kad plaučiai prisipildytų per dideliu kiekiu deguonies ir po to apsvaigtų galva. Visai kaip grojant fleita. Mokytoja pasakojo.
Gera grožėtis paveikslais. Gauti laiškus nuo autorių, skaityti apie juos knygas ir patyliukais svajoti, kas būtų jei juos sutiktume ? Ką tada pasakytume/čiau.
Sėdžiu parėmus galvą ir dūsauju, gaudydama orą. Lyg koks rūpintojėlis. Kada viską suspėsiu. Dar ne taip vėlu. Visa naktis, prieš akis. O taip.

Ir mintyse tik viena mintis " Lyg norėdama sakyti, kad atsižadėtume tėvų..."
Sukas, sukas. Nesipina.

AuŠra.

P.S Gerai neįmanoma ?
Galima ginčytis.