Apšarmoję teptukai. Nuo šalčio, klijų ir giesmių. Tušas baigia ištirpt, pavirst tik nakties šešėliu. O spalvos. Spalvos ! Aukojas formatams. Kokie buvo , tokiais ir virsta. Bedugnėmis, taškais ir brukšniais, kurių nereik suvedžioti į raides i. Juokinga, o lapai dar balti.
Kiti juk sugeba daugiau. Pasiekti jūras ir žvaigždes ir prisiliest prie ramybės, tylėjimo. Herojai, herojai, herojai... Baltom paklodėm sukasi paletės, medžių viršūnėmis liejasi vanduo. Braižydamas tiesiausias linijas į dangų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą