itsiekisap aikier

Kai kartais pasižiūriu į sniegą pro langą ar giliai atsidūstu, pagalvoju, kad jei galėčiau viską pakeisčiau. Bent kažkiek. O kartais norėtųs gimti iš naujo.
Juk taip paprasčiau.
Sunku dabar tikėti, keistis ir matyti.
Kai toks pranašiškas pavasaris ir dar kitos galybės nenuspėjamų minčių galvoje. Kurios sukasi ten kaip pakvaišusios, dainuoja nežinomas dainas, niūniuoja eilėraščius ir paišo paveikslus.
Kartais gera pagalvoti, jog anskčiau buvo geriau. Bet kiek anskčiau ir kiek geriau ? Tuomet viskas apsisuka ir sustoja ties tuo tašku, kad dabar viskas nuostabu. Argi ?


Tai ką. Prasideda paskutinis žiemos pasispardymas.
(pūgapūgapūgapūga)

Nepaklyskit Ten.