2010 m. kovo 22 d., pirmadienis

per toli, kad būtų arti

Tik viena kita akimirka ir rimtai tikiu, kad jau pavasaris.
Kol kiti sutrikę žiūrėjo į niūrų dangų ryte, aš laimingai sau sakiau, ir sakiau, kad pavasaris pagaliau pavasaris.

po to dangus nušvito.

įtemptai galvoju, kas yra geriau. Šviečianti saulė ar lyjantis lietus ?
Ir visai jokio skirtumo, kaip atsakysiu , nes vistiek viskas bus gerai. Už lango dar vis šviesu, muzika skamba iki pat vėlumos ir iki išprotėjimo liko keli laipteliai.
išprotėti iki gerumo. m ?

be to nuostabu yra žinoti, kad kažkam esi bent kiek svarbus.
(medžiai linguoja nuo malonaus vėjo)

Galima sušukti, kad GYVENIMAS YRA NUOSTABUS ? Ačiū.

Prisirišu aš prie žmonių labai. O po to negaliu atsikabinti. Nes. Na, kitaip neišeina.

Nebežinau kaip atrodo tyla.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą