Ir viskas kitaip, nei galvoju. Nei įsivaizduoju. Vėl sėdžiu ant Savo palangės, kaip spalio trečią ar ketvirtą, kai man sukako nežinia kiek amžių. O tie patys laivų formos debesys buvo mintyse. Buvo.
Tik šį kart jie aplyti vandens. Ir viskas gulas man ant pečių ir net nepajuntu, kaip pati pradedu eiti atgal.
Ir kai tai suprantu, nebūna per vėlu. Paprasčiausiai, trūksta valios.
I'm sitting here in a boring room
It's just another rainy Sunday afternoon
I'm wasting my time, I got nothing to do.
Argi ne taip ?
Tik Nouvelle vis kviečia ir kviečia šokti, o aš tik šypsaus dvasia ir vis nepajėgiu atsistoti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą