Šalin rankas nuo rokenrolo, mama

Tą akimirką kai visur griaudėjo fejerverkai mes stovėjom balkone raudonom nosim nuo šalčio, apsisiautę pledais ir rankose laikėm šampano taures. Tik simboliškai. Maždaug penkios minutės po vidurnakčio aš užpučiau visas žvakes, išsivaliau dantis ir nuėjau miegot.
Daugiau man nė nereikėjo.

Negalvojau jokių sau pasižadėjimų, nieko. Tik tyliai paprašiau, gal kiek savanaudiškai trupučio daugiau nei visko turiu. Daugiau jausmų, daugiau išsireiškimo būdų, trupučio pastumėjimo, daugiau žodžių. Viskas baigės ir sakyčiau, gal kiek per greitai.
Penkios dienos, trys knygos. Nors tuom aš džiaugiuosi. Ir net jei likau tokia pati peržengiant tą ypatingą ribą tarp dešimt ir vienuolikos viskas tvarkoje, nes daugiau ir nesitikėjau.

Norint permainų - reikia veiksmų.
Einu veikti.