Ir pasirodo, kad drambliai ne tik svajonėmis vaikšto.
Per daug kalbų, žodžių buvo iškalbėta per penktadienį ir ankstų šeštadienį. Nes grįžus namo turėjau ramiai pasėdėti su savim, pamiegoti, papykti ant aplink lakstančių žmonių su siurbliais ir visokiom dulkių šluostelėm, pasipykti su savimi ir paskaityti ant šaltos palangės (taip pat su savimi). Supratau, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą taip, kad ramių ramiausiai galėtum ištarti : dabar gerai.
Ir į nieką nekeisčiau to pasisedėjimo prie šilumą skleidžiančios krosnelės ir juokų prie rusų linksnių.
Ačiū.
"Manyje yra vėjų, dykumų, vandenų, žvaigždžių - visko [...] Aš noriu būti toks kaip tu - sugebėti prasiskverbti visur, perskristi jūras, nupustyti manąjį lobį dengiantį smėlį, prisišaukti mylimosios balsą."
P.S Pliusas man, kad ištrinta feisbuko anketa. Ramu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą