Pienių pūkais.

Pirštais perbraukiu per tamsų viršelį. Ir tuomet viskas prasideda, o gal tik sugrįžta.

" Yra tokių dienų, kai įkvepi, sulaikai kvapą, ir, rodos, visa žemė apmiršta laukdama. Yra vasarų, kurios nenori baigtis."

Kažkur tarp žalsvų užuolaidų, nakties vėjo, šaukštelio cukraus ir apsnūdusio žvilgsnio pajuntu vasarą. Alyvos dar nė neišsiskleidė, o rodos, kad vasaros dvelksmas mane jau ima persekioti.
Čia tik geras draugas R. Bradbury. Užburk mane, nes net bijau prisiliesti.