Anywhere I lay my head

Klausau Scarlett Johansson. Tiesą sakant, paklausius jos dainavimo, po septynių sekundžių pradžios, aš užsimaniau turėt jos albumą savo lentynoj.

Mūsų nedidelėj pievutėj, prie pat durų išaugo geltona geltona pienė.
Katinas valgo alyvuoges.
Subyrėjau į puzlę.
Ir prieš nusileidžiant už horizonto saulė trim sekundėm užsibūna danguj. Ji dar vis panaši į avietę.

Jaučiuosi super keistai. Pasiilgau Šekspyro, gyvenu ne savo kambary (nors galėčiau)ir prieš miegą paišaliosiu žmogiukus, kurių žvilgsniai - į dangų!

Nes taip reikia.

Visos knygos skaitosi labai lėtai. Gal kam colos?
Ar šokolado su apelsinais? Ar miego?