2011 m. balandžio 14 d., ketvirtadienis

Parachute

Nykiai sėdžiu namie, nepastebiu kada sutemsta ir belieka džiaugtis matematikos namų darbais. Matyt, pats didžiausias savaitės įvykis yra tai, kad katinas įsimylėjo geltoną pledą.
.

Aš taip norėčiau be rankų važiuoti dviračiu, bet jį jau spėjau išaugti. O išeiti pasivaikščioti vienai, kas jau labai labai kirba many, tai tik pipažint, kad esi vienišas. Bent tą akimirką.

Dar nusipiešiau ant rankos parašiutą, kuris žadina manyje laisvės pojūtį. Oho, koks nuotykis. Bet taip jau yra, atrodo, užsirakinau pati duris, o atrakinti - ... Kam atrakinti ? Lieku savyje. Nuaidžiu.

Au Au Au

šra
šra
šra

D.R. padainavo miego langas vos vos pradarytas. Reiškia vilties dar yra.

5 komentarai:

  1. ech, koks pažįstamas jausmas...
    eime kada kartu. vieškeliu. į dangų :)

    šypsokis :}

    AtsakytiPanaikinti
  2. Šiek tiek šypsaus. (:
    Eime. Tik nežinau ar tiek toli nueisiu.
    Ačiū, nes kai kas nors jaučiasi panašiai, įmanoma pasijusti normalia.

    AtsakytiPanaikinti
  3. kas per mąstymas - normalia. tu ypatinga.
    tiesiog mažiau vienatvės, kai žinai, kad kažkam bent jau taip pat :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. ypatinga. pritariu.
    o ypatingam būti yra nuostabu , juk.
    Šaunuolė. Tu man patinki.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Gintare.
    Ačiū Tau, jei taip iš tiesų galvoji. Du vienišiai = nebe tokie vieniši? (: Taaaip.

    Mūza.
    Ačiū ir Tau. Nors kiek keista. Neturiu ką tau pasakyti.

    AtsakytiPanaikinti