ir krinta gėlės ant grindų ir nedrįsta nieks raudonai lūpų nudažyt, bent braškėm iš Ispanijos
ir batų noriu. raudonų ir maišau krasivaja su krasnaja. net eilėraštį kažkada buvau parašius.
apie medų
arbatą,
bet ir tos nebemėgstu ir ilgesingai žiūriu į
raudoną cococolos skardinę.
neperku.
ir nervinuos, matot, dėl devyneto
ir kaip sakė mano draugė, visa atmintis
mano
telpa ant delno.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą