byram vyšnių kauliukais

gražu, kai naktimis tokios trumpos naktys.


turbūt kvaila, bet nusikirpus plaukus, žiūrėjau į save gal valandą. ir tuomet ---

pamačiau, kad dar nenusikabinau pamokų tvarkaraščio ir jis vis dar kaba, nes be jo būtų tuščia ir keista. vėl užsinorėjau gitaros ir išgavau beveik pažadą, kad mane pamokys ja groti. gal nebereikės pavydžiu žvilgsniu žiūrėti, kaip kiti naktimis dainuoja sutūpę prie lovų, prie mėnulio šviesos, braukdami per stygas. dainuoja, kol užkimsta iki aušros arba manęs.
žinoma, tada subursiu grupę, grosim rūsy, nusigersim kola ir vieną dieną su lazerių šviesom išeisim ir sugrosim Radiohead - creep arba The Pretty Reckless - Just tonight arba ką nors, kad nustumtume į šalį Visit my drunk grandpa, nes man nepatinka jų pavadinimas. Ir šviesos keisis. mėlyna. violetinė. žalia. raudona.

Skaitau kitų įrašus, dienoraščius, komentarus, sakinius, nuotrupas ir galvoju
kiek daug man dar lipti iki jų. Bet turiu visą vasarą. ir visas jos naktis.

Ir vėliau dar pagalvoju
o gal vis dėlto kažką darau gerai?


nes susiraičius fotelyje apie šeštą ryto ir užkėlus kojas ant kėdės, vieninteliai žodžiai, kurie išslysta yra
va-sa-ra.
ir po to aidu atskamba taikūs ir jaukūs pritarimo murmesiai.