Kaip jau rašiau kažkokiam laiške, mano vasara staiga tapo lietus. Ji pati žaidžia su manimi. Pati planuojasi. Turbūt taip ir geriau. Kai žinai, kad sutiksi nematytus, nepažįstamus ir labai nuostabius žmones, užfiksuosi geriausią kadrą pasaulyje, kas nors sukurs gražiausias eiles apie vandenį, parašysi svajingiausią laišką kam nors ir šį kartą tikrai ne nežinomybei, kas nors sugros tau dainą baigdamas trečia styga.. ir visą tai žinodama tiesiog negaliu tvertis savyje, nes juk visa tai nutiks tik per likusią vasarą.
Visai nesibaigiančią.
ir po jos mes visai neužaugsim. įstrigsim laike. tarp fa ir antrojo žiogo mano kambary. Taip įstrigsim, kaip laikas įstringa pakilus virš debesų.
Pašto dėžutėje randu saujelę čiobrelių ir man belieka visus džinsus kirpt ligi pusės.
Ir gal Paryžiaus nė nebereikia. Susikursiu pati.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą