staiga, net nespėjus suprasti, pasibels, garsiai ištars tavo pavardę ir viską atims. atims net tai, nuo ko trypčiojai šaligatviu šokio žingsneliu
Tik nereikia per gretai nuliūsti ---------
pasuki galvą, o ten lipa laiptais žmogus
(labai nostalgiškai pasakysiu, kad mano vasara kvepėjo persikais, nes kišenėj gulėjo tas arbatos pakelis, kurį pasiemiau iš Mūzos ir visuomet išsitraukdavau jo kvėptelti saulei leidžiantis, laukiant tėčio, lėktuvui kylant be manęs)
Mūza prisimena, aš tikiu, kad ji taip pat šiek tiek --
AtsakytiPanaikintiar bent prisimena.