Tos Prancūziškos pasakos mažųjų skėtukų pasaulyje...

"Buki mažyčio sielvarto skausmai,
O gal lėlių vaidinimo juokai
Užpildo mūs akimirkas nūnai."



Tokios dabar rudeninės nuotaikos pas mane. Nei tas nei tas. Nei šilta , nei šalta. Nei gera , nei bloga. Liaudiškai tai vadinasi - normaliai. Toks juokingas jausmas, kai noris miego, neskaitai knygų, o per televizorių nieko nerodo, tik Smoriginą. Lauke siaučia tvanas - uraganas ir dar begalinė tamsa. Kas mane žlugdo. Manau, ne tik mane. Bet ir besergantiems kaiulyte. O kadangi ir kompiuteris streikus kelia, tai per jį teeina tik šaškėm žaisti. Laimingai lavinu protą, bežaisdama su kažkokiais neaiškiais anglais. Bet tai nėra taip blogai. Gal kaip tik geriau (?).
Ir dar taip pasiilgau laiškų. Nieks neatsiunčia... Kiekvieną dieną tvarkingai tikrinu, o še tai tau. Nieks manęs nei prisimena, nei atsimena, nei pasiilgo. Rudeniškos nuotaikos ir depresijos. Nuostabu. Tik tas el. paštas kartais suveikia ir gaunu porą labai laukiamų laiškelių. Taip gera, kartais pakalbėt su draugėm apie tokius nežemiškus dalykus ir paskraidyt palubėm. Viskas būtų gerai, jei saulė šviestų ir visi išsišiepę vaikščiotų. Manau pasaulis iškart pralinksmėtų. Kaip manot ?






Kaip gerai būtų, jei pasaulis švytėtų ryškiomis spalvomis ir niekam nerūpėtų ar jau nuėjai miegoti ? Ar pavalgei ? Ir ar jau paruošei pamokas ? Jei visi galėtų vaikščioti kaip nori, kad ir aukštyn kojom , o valgyt galėtum su šukom. Gal taip tik rojuj ? Dabar jau pralinksmina, net pačios banaliausios žinutės. Kartais.


Ačiū, kad skaitei.
Visiem minkštų pagalvių ir skanios, mieguistos arbatos.


Aušrelė : ))

P.S. Jei Tau labai užsinorėjo, man parašyt, tai greičiau ! ausumb@gmail.com