Kartais svarstau ar nelengviau būtų virsti skambia melodija, pirmu šerkšnu ar šiltu pokalbiu.
Ką ?
Baigsis greit žiema, bet dar taip nesinori jos paleisti. Norėčiau pavasario su sniegu, daug daug sniego iki pilvo. Kad galėčiau stebėti sprogstančius žiedus baltame fone. Paprasčiausiai spėjau priprasti ir kažkaip kito nesinorėtų, nes balos šiuo metu manęs visai netraukia.
Dar gal truputį norėčiau pamatyti audrą su perkūnija , lietum ir žaibais šviečiant permatomam mėnuliui.
Kartais taip reikia, o kartais užmirštam , kad taip reikia. Dabar pagaliau, pagaliau nusimečiau visą tą sunkią antro trimestro naštą. Ir esu lengvutėlė.
Užmiršau, kaip atrodo žibutės, bekyšančios iš sniego.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą