Štai sėdžiu ir valgau aguoninį raguolį su kambario temperatūros kakava. Tokiame gėrale, bent galima iš savęs išspausti truputį fantazijos, žiūrint į visus tuos kakavos miltelius, sueinančius kartu ir vieną akimirką bandančius parodyti ilgesingą moters figūrą, kitą susiračiusį katiną ant palangės, o kitą kartą paprasčiausiai pasisklaido po visą puodelio turinį , išprovokuoti šaukštelio ar difuzijos.
O po to, kai jau nebelieka kantrybės viską supili į skrandį ir aplaižydamas lūpų kampučius pasidžiaugi mėlynu dangum. O dar sako, kad pūkiniai debesys pranašauja pasikeitimus : balos nedingo, dangus iš žydros paletės ištrauktas ir sniegas dar tebesilaiko. Kažkaip per anksti man pavasarį visi pranašauja. Dar norėčiau ir dar mielai pasidžiaugčiau žiemos privalumais. Iki purpurinio atspalvio raudoni žandai, šlapios kojos, galimos vilnonės kojinės (tiek dieną, tiek naktį),pasidalinimai termometro rodomais skaičiukais.
Argi nepuiku ?
Beje labai linksma stebėti ant šaukštukų neištirpusį cukrų ir iš kakavos tirščių burti mūzoms ateitį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą