Minčių bangos vis apsuka tuos pačius ratus ir sugrįžta pas mane. Aš vis apie tą patį. Nuoboduly savyje. Kol kiti džiaugias ir trykšta laime , mano galvoje kirba tik tai, kad aš nemoku išreikšti to ką noriu pasakyti.
Gal ir man reikia valandų valandas burnoje gromuloti kiekvieną žodį, mintinai, pastraipa po pastraipos išmokti savo tekstus ? bet bent kol kas bandau visą tai taisyti paprasčiau.
Vis užsuku čia apžiūrėti šio bei to. Bet taip sunku paspausti Naujas pranešimas. Sunku. Bet galvoju gal čia berašydama, ką išties mąstau man žodžiai iš burnos patys pradės skristi, kaip paukščiai. Ne tik iš burnos.
Ar tikrai ?
Šiandien Pirmadienis. Ištvėriau. Vieną akimirką buvau pagalvojus, kad baigės mokslo metai. Vieną menką, žavingą akimirką.
Gavau referatlaiškšį ir džiūgavau, džiūgavau klausydama Rytoj Skrisim. Taip norėjos imt, rašyt , liet mintis, visiem siųsti geras naujienas, bet viskas ties tais norais ir sustojo. Dabar tai tampa galvos skausmu.
Skauda, kad kiti laukia. Man pačiai baisiai nesmagu.
Aš beveik tikiu, kad greit turėsiu pirkti mūzą. O kol to nepadariau einu klausyti Matricos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą