Neišgyvenčiau be kino. Tas trepsėjimas prie salės, sugniaužtas bilietas rankose, žiūrėjimas į žmonių veidus, kai užgęsta šviesos. Ir tas keistas jausmas, kai nesinori kalbėti apie tai ką matei. Tiesiog gyveni tuo.
Kelios išblukusios melodijos natos ir vaizdai besikartojantys mintyse. Vėl ir vėl ir vėl. Ratais kvadratais. ir taip kelias paras.
Kaip keista tarp titrų matyti šmėžuojančią lietuvišką pavardę.
Norisi dar.
skaniai susiskaitė :> pažistamas jausmas.
AtsakytiPanaikintiPriimsiu , kaip labai gražų komplimentą . (:
AtsakytiPanaikintiGera eiti į kiną !