cupofcoffee.

Sekmadienį važiuoti traukiniu yra vienas malonumas. Toks monotoniškas tuduntuduntudun ir apsiblausę langai lyg specialiai iškart nukeliantys porą metų atgal... Šalia mergina mezganti žalią šaliką ir vaikinas su matematikos sąsiuviniu ant kelių. Nusišypsojau ir norėjau pasakyti labas, bet kažko susiturėjau. Džiaugsmas, ramybė ir palaima vienu metu nutekėjo mano kūnu ir aš atsisėdus supratau kokie visgi jaukūs traukiniai Sekmadieniais.

The Smiths - Asleep.
Kas juokingiausa, kad šitą dainą paklausiau tik dėl to, kad knygoje apie ją labai daug kalba Čarlis. Atskalūnas.

Kažkaip gera pasiimti savo nedidukę knygutę su rudais lapais ir ten parašyti kaip jaučiuosi arba kaip norėčiau jaustis. Va taip paprastai nuo to gimsta jausmas, kad noriu parašyt vis daugiau, vis prasmingiau, vis kažką kas man reikštų šiek tiek daugiau, nei anksčiau.

Vistiek kažkas keičias, jei ne aš, tai tuomet tu.