Ir galiu pradėti šį gyvenimą iš pradžių.
Jaučiuosi saugi savo gyvenime, kuris karts nuo karto tampa rutina ir kuris manęs nebegąsdina. Jaučiuos saugi, nes žinau kaip viskas bus. Svajonės - svajonėmis, nieko daugiau. Kas keisčiausia, kad visi tie norai kuo toliau tuo yra vis paprastesni ir pati nebegaliu suvokti ar tai gerai ar blogai. Nes juk kažkada galvojau, kad gyventi reikia spontaniškai, neskaičiuojant valandų ir žiūrint į akis. Dar vis taip galvoju, bet kažkaip neišeina,o po to nusvyra rankos ir šiaip, aš nepatvari esu.
Esu vienu metu du priešingi dalykai. Dvi priešingos esmės.
Einu skaityti ir susitaikyti su savimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą