Vieną menką akimirką prisiminiau vasarą. Kai žiūrėjau pro langą ir atrodė, kad lyja, kai Ieva pasakė, kad sapnavo žydinčias alyvas(nors tai būna pavasarį). Taip pat kai Smilgevičiūtės ir Skylės koncerte išsiplojom dar vieną dainą - jau tikrai paskutinę ir kai supratau, kad nėra reikalo/laiko nusivilti.
Tiesiog taip nutinka. Kartais visą vakarą mama bando su instrukcija sukonstruoti stalą ir galiausiai jis vistiek kliba. Kartais tai ką stumi atbula ranka, grįžta su dvigubai didesne jėga.
Rytoj pirmadienis ir net nežinau, gal tegu žemė užšąla iki -30 laipsnių ar paskelbia kokią epidemiją, nes dabar tenoriu tik skaityti visą tai ką parsinešiau iš knygų mugės.
---
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą