Man atrodo, kad aš turiu klausimų maniją.
(Laiškas)

Ir klausimas kyla tas pats. Kodėl vis nutrūksta laiškų grandinės ? Kodėl jos su tarpais, nepastovios ir tylios?
Kur pradingsta laikas , seniau skirtas būtent vakaro laiškų ritualams, kur pradingsta mintys, kurios turėjo būt sudėtos į kito žmogaus kišenę ?
Po ilgo laiko, po ilgo ilgo ilgo laiko daros nedrąsu rašyti, dėstyti mintis ir išsimuši iš vėžių, nes tavo gyvenimas per pastaruosius mėnesius būna pasidaręs toks nuobodus, kad nebent galėtum įsivaizduoti, kad kalbi su nematomu draugu.
Net jei būna laimės akimirkų, jos būna ganėtinai trumpos, juk laimė kainuoja.


Kur tu ?

A.