tikiuosi, kad šiandien dar septyniolikta

Vienas mėnuo.

Prieš užmiegant kalbam apie keiksmažodžių prasmę, vėliau apie tai, ką aš darysiu, kai jie užaugs.

atrodo, įsiskiepijau jaunystę. nesiruošiu užaugti, nes naktimis pradedu sapnuoti Harį Poterį, į kurį beje, dar nespėjau nueiti, nes išlipus iš ežero aš jaučiuosi gražesnė, nes pasikabinus ant kaklo fotoaparatą, jaučiuosi fotografė, didžioji menininkė, beveik savo paties mūza.
Kaip natūralu ir lengva būtų save įkvėpti.

vėliau -- iš vis išmokt nekvėpuoti.

Prie lovos pasidedu Kerouacą, nes į Don Kichotą visai nesinori žiūrėti. Gal kada kitą kartą pažaisiu su vėjo malūnais.

(juokiuosi. nuo geltono popieriaus, nuo eilučių laiške, tiesiai į dangų, pas mane rodos tas pats tuzinas oro balionų pro langą)